S:N:I:E:G:A:S

Aš noriu, kad greičiau pasnigtų.
Kad viskas vėl pataptų balta.
Kad viskas vėl ilgam nutiltų.
Aš noriu žiemos miegu
Pamiegoti.

Aš noriu viską bent trumpam pamiršti.
Kad aš esu ar kad nesu.
Nebegalvot ir nesapnuoti,
Ir nebejausti, kad
Krentu.

Aš noriu pailsėti ten, kur balta.
Nors ten, kur juoda, dar ramiau.
Aš noriu žiemos miegu pamiegoti
Tam, kad suprasčiau,
Kur geriau.

  

reflections and Zeus

 

reflections



                   

DIEVUI IŠ RANKŲ KRENTU

Krenta viskas iš rankų.
Krenta dangus iš rankų.
Dievui iš rankų krentu,
Dievui iš rankų.
Toks aukštis..
Toks aukštis, iš kurio paleistam,
Žemėj atgimti sunku.

Viskas todėl, kad už mane nebesimeldi.
Aš Dievui iš rankų krentu..

to achieve

laikyti šaltą

sniegą

rankoje

glausti
prie karštų
veidų

tyriausias
sapnas
blaškos
žiemą
naktį

ir aš
blaškaus
ir aš
neberandu

"Pamylėjo žemės sūnų"

e.h.s.p.

"Sniegas.
Pirmasis.
Toks baltas.
Toks baltas."

...

lengva

kaip gera turėti svajonę
paslėpus mažutėj širdy

gyvenimas šitoks lengvas
kai laukimu gyveni

kai gyveni tik svajone
gyveni ir tiki kad ateis

tas kurio lauki ir lauki
ir myli mažutėj širdy.

samzitamard ši ųtytmarkun ųpūl

 nukramtytose lūpose plaka širdis
 sulaukėjusio liūto

 ar žinai kad laukinis jis
 niekada nebebus prijaukinamas

 ir nebeik jau prie jo
 neieškok
 niekada
 nesakyk
 kaip jį myli

 žmogumi jis nebetiki.
 ir nebetiki meile
 nei siela

 ar žinai kad laukinis jis
 tiki dabar tik instinktais

 nebėra tokio žodžio
 svajonė ar jausmas

 yra tik kova
 kad laimėti išlikti

 yra tik realybė
 tik priešai
 ir aukos

 nežiūrėk į laukines akis
 jis tavęs nepažįsta

 jam vienodai
 tau linksma ar liūdna

 ar žinai kad laukinis jis
 niekada nebebus prijaukinamas

 nukramtytose lūpose plaka širdis
 sulaukėjusio liūto.