atverčiau naują baltą lapą
bet turiu pasakyti atleiskit
nebemoku kalbėt tokiais žodžiais
kuriais kalbėjau anksčiau
rašau dabar ir atrodo
lyg ieškočiau gijos
kuri nutrūko kažkada
tarp manęs ir ko nors
visko tiek daug
kad net nežinau kuo pradėti
nežinau kaip kalbėti
nes nežinau ar mane dar suprasit
...
aš labai pasikeičiau
ir dabar dar jaučiu tą kitimą
(žmogus visad kinta
tik savo ribos neperžengia)
...
anksčiau daug rašiau
nes buvau vieniša
ir verkiau dažnai
aš jaučiausi
kažkuo nuskriausta
nepažinojau žmogaus
ir maniau,
kad esu vienintelė
kažkuo išskirtinė
ir tik neseniai supratau
kokie visi žmonės įdomūs
ir kokie visi gražūs
ir kad visi kartais būna liūdni
ir tik neseniai supratau
kokie visi žmonės pavydūs
ir žiaurūs
ir kokie kerštingi visi.
...
skaičiau silva rerum
ir skaičiau ars moriendi
skaičiau šventą raštą
ir piešiau bažnyčias
piešiau kaukoles
skeletus
beždžiones
ir kryžius piešiau
tik nieko daugiau nerašiau
...
poezija man dabar
per daug tolima
kad pašaukčiau ir ji atsilieptų
aš per prastas piemuo
visus ir ganyti
ir dar spėti visus sužiūrėti
...