31.7.12

man nepakeliui
















aš gyvenu
įsivaizdavimų pasaulyje
tikrovės pasaulyje
ateities
dabarties
praeities
pasaulyje
savo pasaulyje

tu nežinai
kokio ten skonio vanduo
tu nežinai
kuo aš kvėpuoju
tu nežinai
kokiu greičiu eina laikas
tu nežinai
ar ten būna diena
ar naktis

aš gyvenu
savo sukurtame pasaulyje
savo erdvėje
savo kūrinyje
aš gyvenu
savyje

tu nežinai
kelio į mano pasaulį
nežinai kelio į mane
tu nežinai
mano vardo
tu nepažįsti
manęs
tu nenori pažinti
tau nevalia pažinti

aš tuoj tave
pamiršiu
liks tik nuotrauka
kažkur
liks tik žaizda
viduj
daugiau nieko

mano protas
tave
niekina
mano smegenys
tavęs
nekenčia

man

tavęs



nebereikia




22.7.12

žmogus, kuris pardavė pianiną


pardaviau pianiną
sako

užsimerkiu
nuryju skausmą
matau klavišus
ausyse pinasi
melodijos
girdisi verksmas
pianino
atsimerkiu
šalta

pažiūriu į akis
ramios
netikiu
netikiu

aš nemyliu
šito žmogaus

18.7.12

"tu dabar laimingas?"




nieko daugiau negaliu prašyti
esu laiminga
šiandien aš laiminga
moku skaityti
rašyti moku
mačiau žmogų
mačiau žmogų
savo žmogų
yra martyna
yra mūsų muzika
kosmosas yra
šiandien lijo
valgėm svajones
grojom
vėberis mus įleido
jis nėra blogas žmogus
jis nebūtų mūsų palikęs lietuje
dabar klausau muzikos
aš girdžiu
aš jaučiu
harmoniją
atpažįstu
harmoninę gamą
ko man dar norėti
nieko daugiau negaliu prašyti
esu laiminga.

šiandien.

15.7.12

ką myliu



nieko nebijau
tik vieno
nakties
sapno to paties
bijau
bijau kad užsimerksiu
ir vėl
žinosiu kad sapnuoju
viską mintinai žinosiu
už lango
sniegas
už durų
tu
bet durys atdaros
čia buvo mano svajonė
o dabar
sapnas
liko
baisus
bet ne
aš myliu tai
kas jame
aš bijau to
kame tai
ką myliu

14.7.12

baigiu sušalti


stoviu ilgiausiai prie auskarų
bet velnias ne jie man galvoj
stoviu žiūriu nesuprantu
galvoju kad tavęs nebebus
galvoju kad nenoriu jog isvažiuotum
galvoju galvoju
pardavėjos kalba
klientus karvėm vadina
nėra veidrodžio
nueinu atsinešu
pažiūri kaip į beprotę
kai išeisiu
mane irgi karve vadins
turgus
apsirengi skudurą
atrodai kaip bačka
arba kaip silkė
šlykštiesi
girdi
kaip jums pasiūta
tiesiog nulieta
jaunatviška
dailu
nusijuoki
turgus
stoviu ilgiausiai prie rūbų
bet velnias ne jie man galvoj
stoviu žiuriu nesuprantu
galvoju kad tavęs nebebus
galvoju kad nenoriu jog isvažiuotum
galvoju kad reikia kažko
kas padėtų tave užmiršti


11.7.12

sprogo pagaliau


vis sapnuoju tu groji groji didelėje salėje
prieinu prie lango- sniegas
arba šuo pribėga ir rinktis
ką noriu kad iškąstų
ar veną ar ką dar

ir vėl groji salėj
nesu niekada jos mačius
su dviem įėjimais
nesuprantu kaip gali būt
gal rasiu tą salę kada

ačiū dievui už lango lyja
ant palangės krenta
piešiniai dar nespėjo nudžiūti
sapnus piešiau
vėl sušlaps

per dažnai čia rašau per dažnai
kodėl negaliu visko tiesiog pasilikti sau
popieriui akvarele pasakyti
rašalu popieriui pasakyti
ir viskas

ir manęs klausia ji
kaip tu gali taip
negi nenusibosta
mylėti taip
ne sakau ne ne

ne kaip kankinė atrodau
greičiau kaip dievaitė laimingoji
ir nemirtinga
tokia nesu
ne

bijau net miegoti
žinau ką sapnuosiu
tu groji ir sniegas
bijau o pabusti nenoriu

kodėl skaitau mitologiją
kodėl anatomiją
kodėl pagalvoju kartais
tu elgtumeis taip
ar kitaip

rudos akys
mato tik mano juoką
sakau myliu jas
jos nežino
viduje aš verkiu

susigalvojau meilę
gyvenu žemėj sausoj
dykumoj
miražą matau
ne vanduo ne vanduo
o tu

10.7.12

mes esam draugai




vieną kartą buvo martyna. vieną kartą buvo erika. o jų draugas buvo du kartus.

8.7.12

apsikarsčius kai čiganka. apsikarščiavus kai čiganka. ale čiganka čiganka kaip gi tujen atrodai



vėl perrikiavau savo dinozaurus. va dabar gražiau. vėl pertvarkiau savo skaras. va dabar gražiau.  jau pradėjau ruoštis mokyklai. čia tai žiauru. bet ką daryt.
per langą pradėjo eiti dūmai. kažkaip. nejučia. čia tetės žodžiai. pasirodė juokingi. o šiaip tai nei juokingi, nei ką..
pečiai kaip žarijos. grietinė nelabai tepadeda. padauginau šiek tiek saulės. aunau, daba kelias dienas negalėsiu maudytis..... dar akis ištino. viskas, kas geriausia, apsėdo mane kažkaip. nejučia.
jaučiuosi ir vieniša, ir ne.. kažkaip pagalvojau, kad kai tvarkausi, nesijaučiu vieniša. va. tai galėsiu ateity tvarkytis nuo ryto iki vakaro.
tiesa. čia kažkada kai buvau prie jūros, nusipirkau granatą (vaisių, jeigu kam kyla klausimas)... Eina sau. taigi, keli patarimai būsimiesiems granatų valgytojams:
1. apsirengiat nereikalingus rūbus. tokius, kuriuos būtų galima išsitepliot.
2. einat valgyt ten, kur nėra brangių daiktų, kuriuos būtų įmanoma aptaškyt granatų sultim. jeigu nėra kur eit, tada reikia visus daiktus uždengti servetėlėmus.
3. jei valgote prie stalo, granatas turi būt lėkštėj, o aplink ją irgi pageidautina prikloti daug servetėlių.
nesilaikant šių taisyklių, visa jūsų virtuvė ar kitas kambarys pavirs kruvinu siaubo filmu, o jūs pats- jo herojumi.

sugalvojau savo alaviniams kareivėliams vardus. pakrikštijau Džimiu ir Robiu.
Buvau tam vyninės koncerte, kur grojo Gabrielė ir Jokūbas, tai galvojau, ką daryčiau, jei kareivėliai išsilydytų. šiaip tai sėdėjau koncerte visai viena, ir tai man visai patiko. labiau atkreipiau dėmesį į žmones. prisižiūrėjau juokingų veido išraiškų, keletą įdomesnių nusipaišiau.
man patinka tvarkytis stalčius, nes kievieną kartą randu vis kažką naujo.
Šitas ne visai į temą.
Išvis čia nelabai kas į temą.
viso gero

5.7.12

Liūtas Gorijo




   

liūtas turi draugą. jis su tuo draugu kartais eidavo pas kitus draugus- lėktuvus. ten liūtas su draugu lakstydavo, mėtydavosi žole ir juokdavosi.
liūtas labai norėjo piešti. jam draugas vis žadėjo, kad jau rytoj, jau rytoj jie tikrai tikrai ateis prie lėktuvų piešti. kvailelis liūtas kaskart patikėdavo draugo žodžiais, nes visgi jie- draugo žodžiai. liūtas kiekvieną dieną tikėdavosi, kad draugas išpildys savo pažadą. bet šis neišpildė..  liūtui buvo labai liūdna, ir jis verkdavo kiekvieną dieną.
liūtas atiduodavo visą save, kad jo draugui būtų gerai, bet draugas visai to nevertino. liūtas parduodavo savo brangius daiktus, kad galėtų nupirkti draugui dovaną, kuri paskui voliodavosi su kojinėmis.
kai liūtas išsiskirdavo su draugu, jis nuolat rašydavo jam laiškus ir piešdavo piešinius, kad ir kur bebūdavo. o draugas tiesiog gyvendavo be liūto. jis eidavo su kitais į liūto mėgstamiausią kavinę, o paskambinęs liūtui pasigirdavo, kaip jam gerai sekasi.
jis dažnai žadėdavo liūtui įvairias dovanas, bet niekad jų nepadovanodavo. o liūtui niekada nereikėjo iš draugo didelių dovanų, jis tik norėjo žinoti, kad jo draugas nėra pažadukas.
liūtas suprato, kad jis nėra toks svarbus draugo gyvenime, kaip manė esąs.
taip pat liūtas suprato, kad draugas tik žadės, bet niekada nepadarys, ir dėl to jam buvo labai skaudu.
dabar liūtas nebetiki draugo žodžiais. jis nebetiki draugo pažadais.
 ir šiandien jis verkė paskutinį kartą.

2.7.12

baltapūkiai vaikai iš havaju




   Liūte liūte, šok per lanką ugnies
   Neverk mėlynais trikampėliais.



















Parsivežiau vaikų iš havaju
Tada valgėm Havajų picą.
Sakau how are you?




















Įdomus pasirinkimas.
Netikėtas.
Ne grand, o didžiausias.
Rytoj pasiimsiu
Tave iš darbo.
Čiungačianga.










Nerūkyk
Martyny šaukia langui.
Spynos visur.
Negrokit niekas.
Tik vienas gros.
Gerai, kad nešioji tuos, kur nupirkau.
Perpratau perspektyvą kilimo.
Pašokau iš džiaugsmo.
Bet ne.
Per daug saldu
Kondensuotas pienas.
Kaip man patinka taip kalbėti
Niekas nesupras.
Gal Martyny.







P.S. nekreipkit dėmesio.
Dabar taip, Zygfridai. Rytoj su Kiušiuku ateisit valgyt ratukų sriubos su pienu.