einu su maišeliu maltų džiūvėsėlių
o jeigu pabirtų galvoju
atsisuku trumpam atgal nors sutemę beveik
virš bažnyčios šviesus dienos mostas
garuoja
ir dar galvoju gal kiek apie dievą
bet greitai nustoju tada dar mąstau
apie Parulskį gal kiek
tas dimensijas jo
skambūs žodžiai
gal nieko daugiau
dar mintys tada pasišvaistė prie pilnaties
kur už mūsų namo sustaugė
jau lipu laiptine man atrodo gal dar
prisimenu du pasaulius
pagalvoju
kad aš juosyse
nes matai man vienoj ausy muzika
laiptinės garsai kitoje
ir dar vis lipu ir pro langą
pažiūriu
bažnyčia dar toj pačioj laiko juostoj
bet jau ir naktin nori brautis
dimensijos tos
dimensijos lenda į galvą
tada suprantu kad mano žodžiai
ne žodžiai gal mintys
pabyra išbyra subyra
eilutėmis
frazėmis
ir paradoksų metaforų
gal paralelių ieškotojas staigiai sumąsto
kad gal ta bažnyčia
šviesa
ir kopimas
turi bent kokią
bent menką nors
prasmę
(..?)