31.10.12

išsekusiu balsu sakau ir šypsau. lėtai šneku. lėtai




 maniau, kad neskaitai šito... maniau, kad aš tau neįdomi. bet va, tu skaitai.....

žinai.., aš dažnai apie tave galvoju.

per dažnai...

žinai, ką reiškia <<destin>>?

prancūziškai. likimas.

o žinai, ką reiškia <<sourire>>?

prancūziškai. šypsotis.

tai va.

neliūdėk.

žinai.., tik man galima.

liūdėti.


ant beždžionių tilto.ten kur horizonto nesimatė.




(vasara 2012)

jau buvau pripratus prie šaltos vonios
šlapių rankšluosčių
smėlio pilnų batų.
pripratus prie šalto oro
svyruojančio tilto
migdolų kvapo
buvau pripratus prie lėto
interneto
lėto vaikščiojimo
pilko vandens
vaisinės arbatos
buvau pripratus
prie pinigų stygiaus
grindų girgždančių
prie smirdančių plaukų
nusilupusio
nagų lako

lyg ir į rojų grįžt turėjau
iš jūrinio klimato
bet grįžau bepinigė
tokios niekas manęs
nepriėmė







24.10.12

paleidau rudenį iš rankų






ir vieną dieną jis ateis.


nutils tas triukšmas. verksmas. klyksmas.

ir vieną dieną jis ateis.
sakau. tikiu. neklystu.

20.10.12

radau kuprinėje gyvenimą





    kaip aš pasiilgau džiazo... Tom'o Waits'o,  kavos ir blizgančių akių... makaronų po sofa, sniego.. pasiilgau Hamleto, žvakučių ir zefyrų....  kaip pasiilgau pigaus šokolado, laiškų ir jojikų....
pasiilgau havajų, šeimyninių piešinių, briedžių ir laivelių... kryželių ir megztinių.. kaip pasiilgau skylamušio ir reikalų.. ežiukų rūke, varnų, fegdučių ir kalėdinės eglutės..kaip aš visko pasiilgau..
dar prieš metus buvom vaikai.. 
verkiu...
tai per gražu, kad būtų galima susigrąžinti.
per gražu.

13.10.12

dabar jau niekas jo nebepagaus














mano vaikas
tiesia į žvaigždes
baltas
trapias
rankas.

ko prašo jis
ko prašo
jis

paklaustas sako
juk tokia naktis
ir šypso vis
ir šypso vis

7.10.12

du rudenys. vieną norėčiau ištrinti.




išsilieja ruduo.
jis primena meilę,
jos kvapą ir balsą.
jis primena šviesą
tą blausią ir sniegą,
ir garsą.

tamsiais vakarais
ten eiti ir verkti
iš laimės,
iš skausmo.
ieškoti šviesos,
kurios niekada
neberasiu.

išsilieja ruduo.
jis primena meilę,
jos kvapą ir balsą.
jis primena šviesą
tą blausią ir sniegą,
ir garsą.

ir primena prievartą,
prakaitą,
nežinią, netektį,
ir primena klaidą
mano didžiausią,
prarają,
prakeiksmą.

atsikelti ryte
ir pajusti tą kvapą
šlykštų bei
slegiantį.
pajusti tą rudenį
bjaurų,
pritvinkusį
melo.

prisiminti spektaklį,
pajustį tą vėją,
tą darganą,
šaltį.
galvoti kaskart,
ką man padarė,
kad tikrąją meilę
pardaviau.

vėl verkti ir verkti,
rašyt atsiprašymo laiškus.

o kam berašyt
o kam dar ieškoti šviesos,
kurios
niekada
neberasiu
?

2.10.12

taip eiti ir eiti galvojant. ateisiu ir rasiu tave.





kraujuojantys pirštai
rudens daina monotoniška
kuri net kurčiam girdima.

einu
kraujuojančiais lapais verkiančiais
tavo vardu nešina.

rudeninės nostalgijos klostėse
pasiklydusia meile seku.

kas drįsta juoktis iš ašarų
tebūnie nesustabdo savų.
.............

taip eiti ir eiti galvojant
ateisiu ir rasiu tave

o rasti duris užrakintas ir tylą
kuri net kurčiam girdima.