ką daryt, jei neįmanoma pasvert saldainių už litą

          

         Ką daryt, jei neįmanoma pasvert  optimos linijos saldainių už litą? Arba išeina devym šeši centai, arba litas ir vienas centas.... Užsiknisom..kaaip nervina tokie dalykai nesąmoningi..
     O ką daryt, jei nėr kur repetuot..? ryt paskutinė repetavimo diena, o muzikalkėj kažkokie festivaliai, mokšėj- išleistuvės...
   Ką daryt jei neturim instrumentų..... EEEEei, iš kur gaut džembe ir barškalų????? Prie mūsų lyrinių giesmelių apie meilę būtų neblogai super duper amerikana afrikana ritmai... Vis dėl to, ačiū merfiui ir likimui, kad šiandien mūsų pagailėjo ir nedavė trečios "geriau prasmegčiau skradžiai" dienos.
   Žodžiu, nuo rytojaus mums bus lyg ir gedulas, bet reik su tuo susitaikyt.... Sakiniai nelabai rišasi tarpusavyje, bet nematau čia nieko blogo.




galirnegalibūtblogiau

          Jau vien dėl to, kad pasiėmiau skėtį, o nelijo. Ir išvis.. nuo vakar prasidėjo bloga diena..  ko dar galėjau tikėtis.??
Atgimę uodai sukando kojas.
Višta pirma pamatė puodelius nuo gražiosios kavos.
Kam mes ten einam prie to raktų medžio ir kalam tuos raktus "... o jezukau, tebūnie išsipildo mūsų svajonės.."
     Iš kur gaut Kaunui pem šešis litus... gal nueit pėščiom, o tada padainuot gatvėj savo trijų valandų ilgumo dainą " mmmmmm,,, taaavooooooo žmogusssss dabAAAAAAAR gyvEEEEna kitOOj planeeetooooooooj...mmmmmmmmm........................ kažkadAAAA tu sakeeeeei, mmmmmmmmmmmmm, tuUUu SAKEEEEiiiiiii....." ir nusipirkt bilietus kelionei atgal.
   Mūsų pasipiktinimo pilnos gatvės...
   Atgimę uodai sukando kojas.

tu palikai mane visiškai vieną šioje planetoje

      

       Mes gyvenom ir gyvenom vienoj planetoj,
       Gyvenom ir gyvenom.
       O paskui tu persikėlei gyventi į kitą
       Ir mane pamiršai pamiršai...
       Už teleskopą aš pardaviau sielą-
       Norėjau tave pamatyti,
       O tu pardavei savo planetą ir pradingai.
       ...

Jeigudarnepervėlu

JŪRATE! PAS MARTYNĄ YRA TOKS RŪBŲ MAIŠAS, TAI TEN MANO, NE MARTYNOS. JEIGU KĄ.

šimtus metų lauktas atėjo vasaros kvapas

įsivaizduok, kad rankom visą pyktį suvedi į vieną tašką, o dabar išplėšk iš savo kūno..... įsivaizduok, kad visą jaudulį rankom suvedi į vieną tašką, o dabar išplėšk iš savo kūno.... įsivaizduok, kad visą liūdesį rankom suvedi į vieną tašką, o dabar išplėšk iš savo kūno.... paskutinis nepavyko.

     

 atrodo, kad tuoj išprotėsiu. išprotėsiu nuo vienatvės. nėra mano žmonių. man mokykloje tuščia. o vis tiek negaliu ramiai išsiverkt, reikia kažkur slėptis, kad nieks nepradėtų klausinėti "kas buvo??" "išsipasakok"....dienoraštis jau plyšta nuo mano "išsipasakojimų"..
     Nekenčiau eilėraščių pie meilę....... Kas per nesąmonės, galvojau... O dabar jau kitokių nebemoku sukurt.... Pradedu apie saldainius kurt, o baigiasi kažkuo panašiu į "kažin kiek sielų už tavo žvilgsnį parduočiau". košmaras košmaras..... o viskas tai ir prasidėjo nuo košmaro. nuo sapno. nuo labai netikėto sapno, po kurio jaučiausi kaip išsilaipinusi mėnulyje (o aš, aišku, žinau tą jausmą), tada sukūriau labai daug eilėraščių apie savo žmogų..... dabar tai jau tikrai tapo nebevaldomu košmaru...
Pasikliaunu vien likimu dabar.  Jeigu nepamatysiu šiandien žmogaus, reiškia buvo ne likimas pamatyti, jeigu prasidėjo akies uždegimas, reiškia toks jau likimas, jeigu krenta iš rankų viskas, Dievui iš rankų krentu - tai likimas....
Fegdėja, grįžk, aš tau labai labai ilgą laišką parašysiu.... Rašau apie mūsų žmones. Fegdėja, man vaidenasi, kad tu vaikštai mokykloje, Fegdėja, grįžk, nes aš beveik jau išprotėjau......