liūtas turi draugą. jis su tuo draugu kartais eidavo pas kitus draugus- lėktuvus. ten liūtas su draugu lakstydavo, mėtydavosi žole ir juokdavosi.
liūtas labai norėjo piešti. jam draugas vis žadėjo, kad jau rytoj, jau rytoj jie tikrai tikrai ateis prie lėktuvų piešti. kvailelis liūtas kaskart patikėdavo draugo žodžiais, nes visgi jie- draugo žodžiai. liūtas kiekvieną dieną tikėdavosi, kad draugas išpildys savo pažadą. bet šis neišpildė.. liūtui buvo labai liūdna, ir jis verkdavo kiekvieną dieną.
liūtas atiduodavo visą save, kad jo draugui būtų gerai, bet draugas visai to nevertino. liūtas parduodavo savo brangius daiktus, kad galėtų nupirkti draugui dovaną, kuri paskui voliodavosi su kojinėmis.
kai liūtas išsiskirdavo su draugu, jis nuolat rašydavo jam laiškus ir piešdavo piešinius, kad ir kur bebūdavo. o draugas tiesiog gyvendavo be liūto. jis eidavo su kitais į liūto mėgstamiausią kavinę, o paskambinęs liūtui pasigirdavo, kaip jam gerai sekasi.
jis dažnai žadėdavo liūtui įvairias dovanas, bet niekad jų nepadovanodavo. o liūtui niekada nereikėjo iš draugo didelių dovanų, jis tik norėjo žinoti, kad jo draugas nėra pažadukas.
liūtas suprato, kad jis nėra toks svarbus draugo gyvenime, kaip manė esąs.
taip pat liūtas suprato, kad draugas tik žadės, bet niekada nepadarys, ir dėl to jam buvo labai skaudu.
dabar liūtas nebetiki draugo žodžiais. jis nebetiki draugo pažadais.
ir šiandien jis verkė paskutinį kartą.
Aucun commentaire:
Enregistrer un commentaire