barokas

atverčiau naują baltą lapą
bet turiu pasakyti atleiskit
nebemoku kalbėt tokiais žodžiais
kuriais kalbėjau anksčiau

rašau dabar ir atrodo
lyg ieškočiau gijos
kuri nutrūko kažkada
tarp manęs ir ko nors

visko tiek daug
kad net nežinau kuo pradėti
nežinau kaip kalbėti
nes nežinau ar mane dar suprasit
...
aš labai pasikeičiau
ir dabar dar jaučiu tą kitimą
(žmogus visad kinta
tik savo ribos neperžengia)
...
anksčiau daug rašiau
nes buvau vieniša
ir verkiau dažnai
aš jaučiausi
kažkuo nuskriausta

nepažinojau žmogaus
ir maniau,
kad esu vienintelė
kažkuo išskirtinė

ir tik neseniai supratau
kokie visi žmonės įdomūs
ir kokie visi gražūs
ir kad visi kartais būna liūdni

ir tik neseniai supratau
kokie visi žmonės pavydūs
ir žiaurūs
ir kokie kerštingi visi.
...
skaičiau silva rerum
ir skaičiau ars moriendi
skaičiau šventą raštą
ir piešiau bažnyčias

piešiau kaukoles
skeletus
beždžiones
ir kryžius piešiau
tik nieko daugiau nerašiau
...
poezija man dabar
per daug tolima
kad pašaukčiau ir ji atsilieptų

aš per prastas piemuo
visus ir ganyti
ir dar spėti visus sužiūrėti


...