ar aš dar eisiu rinkti rudeninių lapų

Pasiilgau rudens. Tikrai labai pasiilgau. O dabar suprantu, kad kažkas netaip. Kažko trūksta. Kas buvo anksčiau. Norėčiau pergyventi viską. Kaip tada. Net to liūdesio kvapą užuodžiu. Rudeninio liūdesio. Bet jo paties taip ir nejaučiu. Nes dabar man jau liūdna kitaip. Nebe taip romantiškai liūdna. Nebe taip svaigiai liūdna. Nebe taip vaikiškai. Nebe taip iš vidaus.
Dabar va, temsta, aš rašau. Darosi šalta. Darosi baisu. Baisu, kad gal niekada jau tas ruduo nesikartos.
Kad gal aš taip ir nerasiu, ko trūksta. Gal ir nerasiu taip visą gyvenimą.